sankalbis

sánkalbis sm. (1) NdŽ, BzB321 žr. sankalba: 1. Prisieidavo teisinti kunigaikščio kišimasis į bažnyčios reikalus tyliu sankalbiu LTII193. 2. Blogi žmonės padarė sankalbį žūt būt jį nudėti rš. Per nieką buvo visi jūsų prieš mane sankalbiai brš. 3. pašnekesys, pokalbis: Ant pabangos sánkalbiai mūsų prieg skomiai pilni ne tiektai žodžių tuščių, bet ir neviežlyvų DP340. Surinkit mano pašvęstuosius, su kuriais turiu sankalbius savuosius KN51.